Michaelis Laitmanas

Pagrindiniai teiginiai paprastai

Knygos „Zohar“ pratarmė

„Zohar“ knyga nuo pat parašymo dienos buvo neprieinama neišmanantiems. Mūsų laikais atsirado tinkamos sąlygos, kai ją galima atskleisti platesniam žmonių ratui. Kad su šiuo veikalu galėtų susipažinti bet kuris skaitytojas, būtini tam tikri išankstiniai paaiškinimai.

Pirmiausia reikia pažymėti, jog viskas, apie ką rašoma knygoje, yra tvarka, sudaryta iš 10 sfirų – Keter, Chochma, Bina, Chesed, Gvura, Tiferet, Necach, Hod, Jesod, Malchut ir jų derinių. Kaip bet kuriai minčiai išreikšti mums pakanka riboto abecelės raidžių kiekio, taip ir visų galimų 10 sfirų derinių visiškai pakanka bet kokiam dvasiniam veiksmui ar objektui aprašyti.

Tačiau egzistuoja trys tikslūs apribojimai, kuriuos reikia nuolat turėti galvoje. Mūsų pasaulyje yra keturi objekto pažinimo lygiai: medžiaga, medžiagos forma, abstrakti forma, esmė. Šiuos 4 suvokimo lygius turi ir 10 sfirų.

Pirmasis apribojimas yra tas, jog „Zohar“ knyga tyrinėja tik medžiagą ir medžiagos formą, bet jokiu būdu ne abstrakčią formą ir esmę.

Antrasis apribojimas. Viskas, kas yra sukurta, skirstoma į 3 lygius:

a) Begalybė;
b) Acilut pasaulis;
c) pasauliai Brija, Jecira, Asija.

„Zohar“ knyga tyrinėja tik tris paskutiniuosius pasaulius: Briją, Jecirą, Asiją, o Begalybė ir Acilut pasaulis analizuojami tik tiek, kiek jie tarpusavyje susiję su pasauliais Brija, Jecira, Asija.

Trečiasis apribojimas. Kiekviename iš pasaulių Brija, Jecira, Asija yra trys lygiai:

a) 10 sfirų, kurios vadinamos Kūrėjo dalimi mūsų pasaulyje;
b) žmonių sielos;
c) visa kita, kas egzistuoja, – angelai, apdangalai, rūmai.

„Zohar“ knyga nagrinėja žmonių sielas, o visus kitus objektus – tik tiek, kiek jie susiję su žmonių sielomis. Reikia pažymėti, jog visos klaidos, netikslumai, suklydimai kyla dėl šių trijų apribojimų nesilaikymo.

Keturis nagrinėjamus pasaulius ABJeA atitinka tokios sfiros: pasaulį Acilut – sfira Chochma; pasaulį Brija – sfira Bina; pasaulį Jecira – 6 sfiros nuo Chesed iki Jesod, vadinamos Tiferet; pasaulį Asija – Malchut. Viskas, kas yra aukščiau pasaulio Acilut, priklauso sfirai Keter.

Kiekvienas išvardytų pasaulių taip pat skirstomas į 10 sfirų. Net smulkiausias bet kokio pasaulio objektas skirstomas į 10 sfirų, t.y. susideda iš jų.

„Zohar“ knygoje tam tikra spalva atitinka tam tikrą sfirą: balta spalva – sfirą Chochma, raudona – sfirą Bina, žalia – sfirą Tiferet, juoda – sfirą Malchut. Ir nors šviesa, pripildanti sfiras, yra bespalvė, ją gaunančiųjų atžvilgiu ji turi vieną iš atitinkamų atspalvių.

Visuose 5 pasauliuose (nuo Begalybės iki mūsų pasaulio) šviesa, išeinanti iš Kūrėjo, yra bespalvė, mūsų nesuvokiama substancija. Ir tik kai ji prasiskverbia pro pasaulius ir sfiras kaip pro šviesos filtrus, mes, priklausomai nuo sielos, gaunančios šviesą, lygio, juntame ją tam tikros spalvos ir intensyvumo.

Pavyzdžiui, pasaulis Acilut perduoda šviesą be jokio atspalvio, nes pats pasaulis Acilut savo savybėmis yra artimas šviesai. Ir todėl šviesos spalva Acilut pasaulyje apibrėžiama kaip balta. Kitų pasaulių savybės skiriasi nuo šviesos savybių, ir todėl kiekvienas jų veikia šviesą, priklausomai nuo dvasinio artumo jai.

Jeigu baltą spalvą prilyginsime popieriui, tai, kas ant jo parašyta, yra informacija ir išsiskiria iš balto – taip ir, jausdami raudoną, žalią ar juodą spalvą, galime pajusti ir suvokti šviesą.

Acilut pasaulis (sfira Chochma) – baltas knygos fonas, ir todėl mes jo negalime suvokti. Tačiau Bina (pasaulis Brija), Tiferet (pasaulis Jecira), Malchut (pasaulis Asija) – raudona, žalia, juoda spalvos suteikia mums informaciją, pagrįstą jų tarpusavio derinimusi, sąveika, reakcija į šviesą, pereinančią iš pasaulio Acilut į mūsų pasaulį.

Vadinasi, pasauliai Brija, Jecira, Asija yra tarsi pasaulio Acilut koncentriniai apvalkalai. Dabar išnagrinėsime keturias objekto suvokimo rūšis:

• materiją;
• materijos formą;
• abstrakčią formą;
• esmę.

Tarkime, objektas yra žmogus-melagis:

• materija – žmogaus kūnas;
• materijos savybė, forma – melagis;
• abstrakti savybė – melas, kurį įsivaizduojame nesusietą su materija;
• žmogaus esmė (be sąsajos su kūnu visiškai nepažini).

Mūsų jutimo organai, net pasitelkus lakiausią fantaziją ir prietaisus, neleidžia mums įsivaizduoti pačios esmės. Tik jos veiksmai, reakcija ir įvairiausios sąveikos su tuo, kas supa, tėra mums pažinūs.

Pavyzdžiui, regime ne patį daiktą, o jo sąveiką su šviesa, teisingiau, juntame šviesos sąveiką su mūsų akimis. Girdime ne patį garsą, o jo sąveiką su ausimis, skonio organu – seilių, nervų galūnių ir liaukų sąveiką su objektu, bet ne patį objektą.

Visi mūsų jutimai atskleidžia mums esmės reakcijų tarpusavio sąveiką, bet ne ją pačią. Ir net mūsų lytėjimo organai – rankos, kūnas – teikia mums informaciją apie objekto kietumą, temperatūrą, bet neatskleidžia paties objekto, o tik leidžia apie jį spręsti iš reakcijos į mūsų prisilietimus ir pojūčius.

Taigi maksimalų pasaulio suvokimą sudaro esmės veikimo ištyrimas. Kadangi nė karto jos nepajutę mes net drąsiausiose fantazijose negalime jos įsivaizduoti, tai neturime mintyse susikūrę jos vaizdo bei noro ją tyrinėti. Iš to aišku, kodėl net paties savęs, savo esmės negalime pažinti.

Suvokdami save kaip objektą, užimantį vietą, turintį formą, temperatūrą, mintį, mes suvokiame savo esmės veiksmus, bet ne ją pačią. Visą vaizdą apie mūsų pasaulį mes gauname iš pirmosios objekto suvokimo rūšies – materijos. Šios informacijos mums visiškai pakanka egzistavimui ir bendravimui su supančiu pasauliu.

Antroji suvokimo rūšis – materijos savybė – mums tampa žinoma, kaip supančios gamtos tyrinėjimo jutimo organais rezultatas. Šios rūšies suvokimo vystymasis atvedė prie mokslo, kuriuo mes remiamės visais gyvenimo atvejais ir pasitikime, atsiradimo. Šis pasaulio suvokimas taip pat visiškai patenkina žmogų.

Trečioji suvokimo rūšis – abstrakti objekto savybė – būtų įmanoma, jei galėtume stebėti šią savybę, neįvilktą į objektą, t.y. nesusietą su materija. Tik vaizduotėje įmanoma atskirti savybę nuo materijos – sakykim, melą kaip abstrakčią sąvoką, nesusietą su žmogumi.

Tačiau savybės tyrinėjimas be sąsajos su idealizuoto pavidalo materija paprastai neduoda teisingų rezultatų, nėra patvirtinamas praktikos. Ką jau bekalbėti apie savybę, kurios, įvilktos į materiją, nestebėjome nė karto!

Taigi iš keturių objekto pažinimo rūšių matome, kad jo esmė visiškai nepažini, o abstrakčias jo savybes galima pažinti neteisingai. Ir tik materija bei jos savybės, nagrinėjamos drauge su materija, suteikia mums visiškai teisingą ir pakankamą ištirto objekto vaizdą.

Dvasiniuose pasauliuose ABJeA (Acilut, Brija, Jecira, Asija) kiekvienas objektas suvokiamas tik kaip materija ir forma. Beje, spalvos (raudona, žalia, juoda) šiuose pasauliuose yra materija. Skaitytojas, studijuojantis „Zohar“ knygą, turi atsiminti, kad privalo apsiriboti dviem tyrinėjimo rūšimis, kurios jam yra visiškai prieinamos.

Visos sfiros taip pat skirstomos į 4 suvokimo rūšis: sfira Chochma yra forma; Bina, Tiferet ir Malchut – materija, įvilkta į šią formą.

„Zohar“ knygoje tyrinėjamos Bina, Tiferet ir Malchut sfiros. Forma, atsieta nuo materijos, netyrinėjama. Juolab netiriama esmė, t.y. Kūrėjo dalis (begalybės dalis), suteikianti gyvybę kiekvienai kūrinio daliai.

Beje, sfiras Bina, Tiferet ir Malchut pasaulyje Acilut mes galime tyrinėti, o sfiros Keter ir Chochma net pasaulio Asija gale negali būti mums prieinamos.

Visi kiekvieno pasaulio objektai skirstomi į 4 lygmenis:

• negyvąjį,
• augalinį,
• gyvūninį,
• „žmogų“,

o tai atitinka keturis troškimo lygius.

Beje, kiekvienas objektas taip pat susideda iš šių keturių troškimo lygmenų. Ir todėl žmogus mūsų pasaulyje maitinasi iš 4 lygmenų: negyvojo, augalinio, gyvūninio ir „žmogaus“, kurie yra ir jo kūne.

Jei žmogus nori gauti tik tai, kas būtina jo egzistavimui – negyvasis lygmuo, tuo jis patenkina savo gyvūninius poreikius.

1. Siekimas to, kas būtina, (to siekia ir gyvūnai) atitinka negyvąjį išsivystymo lygį.
2. Turto siekimas atitinka augalinį lygį.
3. Valdžios, šlovės, garbės siekimas atitinka gyvūninį lygį.
4. Žinių siekimas atitinka lygį „žmogus“.

Taigi matome, jog pirmąją troškimo rūšį, t.y. tik būtinų dalykų ir gyvūninių malonumų troškimą žmogus gauna iš žemesnių nei jis. Žmogišką turto, valdžios, garbės troškimą tenkina sau lygių dėka, o išsilavinimo ir pasaulio tyrinėjimo troškimus jis tenkina aukštesniųjų objektų skatinamas.

Visi dvasiniai pasauliai panašūs vienas į kitą, skiriasi jų lygis. Tokiu būdu „negyvasis“, „augalinis“, „gyvūninis“ ir „žmogus“ lygiai pasaulyje Brija turi savo atspindį atitinkamuose „negyvasis“, „augalinis“, „gyvūninis“ ir „žmogus“ pasaulio Jecira lygiuose. Savo ruožtu, šitie pasaulio Jecira lygiai įsispaudžia, atsispindi atitinkamuose Asija pasaulio lygiuose ir t.t. – iki mūsų pasaulio.

• „negyvasis“ lygis dvasiniuose pasauliuose vadinamas eichalot;
• „augalinis“ – levušim;
• „gyvūninis“ – malachim;
• „žmogus“ – žmonių sielos nagrinėjamame pasaulyje.

Kiekvieno pasaulio 10 sfirų laikomos Kūrėjo dalimi. Kiekviename pasaulyje žmonių sielos yra to pasaulio centras, o jas palaiko kiti lygiai.

Studijuojančiam „Zohar“ knygą nuolatos būtina turėti galvoje, kad visi objektai nagrinėjami tik jų sąveikos tam tikrame pasaulyje atžvilgiu, o tyrinėjama tik žmogaus siela ir tai, kas susijungia su ja.

Kadangi „Zohar“ knyga nagrinėja sielas, apgyvendinančias tik mūsų pasaulį, tai ir Begalybė nagrinėjama tuo pačiu aspektu, būtent Begalybės įtaka, programa ir noras mūsų, bet ne kitų, apgyvendinančių kitus pasaulius, atžvilgiu.

Į sąvoką „Begalybė“ įtraukta visa kūrimo programa nuo pradžios iki galo. O pasauliai Brija, Jecira, Asija ir Mūsų pasaulis – tik šios programos įgyvendinimas.

Todėl visi dvasiniai ir fiziniai veiksmai visuose pasauliuose – tik programos, esančios „Begalybėje“, pasekmė. Iš ten jie nusileidžia į Acilut pasaulį, kur skirstomi į konkrečias programas ir tam tikra tvarka leidžiasi per visus pasaulius į Mūsų pasaulį visuotinio ir asmeninio valdymo pavidalu.

Žmonių sielos atsiranda pasaulyje Brija. Todėl tik nuo šio pasaulio galima tyrinėti jų priklausomybę ir sąryšį su Begalybe. Kiekviena iš 10 pasaulių BJeA sfirų gauna iš Acilut pasaulio atitinkamų 10 sfirų programą, kiekvienos jos dalies veikimo metodą ir realizavimo laiką.

Kadangi Acilut pasaulyje kūrimo planas yra kaip programa, tai Begalybės šviesa, pereinanti Acilut pasaulį, nenuspalvinama.

Visa mūsų gaunama informacija remiasi nesibaigiančiais šviesos pokyčiais, kuriuos atskleidžia pasaulių Brija, Jecira, Asija spalvos.

Raidžių atsiradimas susijęs su šviesos transformacijomis pasauliuose. Sielos dvasiniuose pasauliuose šviesą turi gauti į 613 dalių, iš kurių susideda kiekviena siela. Todėl aukštesniojo pasaulio jėgų, maitinančių sielas, sistemą mes vadiname žmogaus panašumu.

Mūsų pasaulyje žmogaus kūno struktūra atitinka šių jėgų sistemą. Bet jokiu būdu negalima manyti, kad dvasiniame pasaulyje egzistuoja kokia nors forma, panaši į mūsų materialią formą. Tik šių jėgų sąveika transformuojasi į mūsų pasaulio materialią formą.

O dvasiniame pasaulyje forma atsiranda kaip veikiančių jėgų ribojimas. Dažniausiai klystame, kai dvasines jėgas, vadinamas, pavyzdžiui, angelais, įsivaizduojame žemišku pavidalu.