Michaelis Laitmanas

Pagrindiniai teiginiai paprastai

Kabalos paskirtis

Knygoje „Išminčių pasakymai“ pasakyta: „Norėjo Sutvėrėjas apvalyti kūriniją, dėl to davė žmonėms Kabalą“. Bet kodėl Sutvėrėjas reikalauja apsivalymo iš mūsų? Kabalistai tvirtina, kad kūrimo tikslas – suteikti džiaugsmą ir malonumą kūriniams. Malonumo troškimas – indas arba siela – prisipildo, gauna malonumą, atitinkantį šio noro dydį.

Todėl visa, kas sukurta visuose pasauliuose, yra tik kintantis malonumo troškimas, o Sutvėrėjas patenkina šį troškimą. Šis malonumo troškimas ir yra visa kūrinijos materija (dvasinė ir fizinė) – ir egzistuojanti dabar, ir ta, kuri pasireikš ateityje.

Materija savo rūšių ir formų gausumu (mineralai, augalai, spalvos, garsai ir t.t.) yra tik skirtingi malonumo troškimo kiekiai. Šviesa, einanti iš Sutvėrėjo, įkvepia gyvenimą ir pripildo materiją. Ir pačioje pradžioje abu troškimai – malonumo troškimas (vadinamas „indu“) ir noras suteikti malonumą (vadinamas „šviesa“) savo dydžiu atitiko vienas kitą, t.y. indas (malonumo troškimas) gaudavo maksimalų malonumą.

Bet mažėjant troškimui, jie abu (indas ir jį pripildanti šviesa), palaipsniui susitraukdami, lyg tolsta nuo Sutvėrėjo, kol pasiekia žemiausią lygį, kur malonumo troškimas galiausiai materializuojasi.

Skirtumas tarp aukštesniųjų pasaulių ir mūsų pasaulio tik tas, kad mūsų pasaulyje indas, t.y. troškimas gauti malonumą yra pačioje žemiausioje savo pakopoje, kuri vadinama materialiu kūnu.

Kol galiausiai materializuojasi indas pereina 4 lygius, skirstomus į 10 sfirų (pakopų): Keter, Chochma, Bina, Chesed, Gvura, Tiferet, Necah, Hod, Jesod, Malchut, kurios yra filtrai, sulaikantys šviesą, einančią nuo Kūrėjo kūrinių link. Jų užduotis – tiek susilpninti šviesą, kad gyvenantys mūsų pasaulyje galėtų ją priimti.

Sfira Keter taip pat vadinasi pasauliu Adam Kadmon, sfira Chochma – pasauliu Acilut, sfira Bina – pasauliu Brija, sfiros nuo Chesed iki Jesod sudaro pasaulį Jecira, o sfira Malchut – pasaulį Asija, kurio paskutinė pakopa ir yra mūsų Visata, Kabaloje vadinama ha olam ha ze (šis pasaulis) – pasaulis, suteiktas mums mūsų pojūčiuose. Šiuo metu mes esame jame, kur indas, t.y. malonumo troškimas, vadinamas kūnu, o šviesa – malonumas – juntama tik kaip gyvybės jėga.

Ir nors šviesa, esanti kūne, sumažinta tiek, kad žmogus nejaučia jos šaltinio, bet vykdydamas tam tikras Sutvėrėjo duotas Kabaloje išdėstytas taisykles, jis apsivalydamas nuo savojo egoizmo palaipsniui per visus pasaulius kyla Kūrėjo link.

Suvokdamas vis aukštesnius lygius jis gauna ir didesnes šviesos porcijas, kol pasiekia tokius, kur gali gauti visą šviesą (absoliutų, begalinį malonumą), skirtą jam dar nuo kūrimo pradžios.

Kiekvieną sielą supa dvasinis spinduliavimas. Pradedantis studijuoti Kabalą, nors ir nesupranta to, ko mokosi, bet nepaprastai trokšdamas suprasti, sužadina jį supantį lauką, kurio spinduliavimas kilnina, apvalo ir tokiu būdu pakylėja jį.

Kiekvienas žmogus jei ne šiame gyvenime, tai atėjęs į pasaulį kitą kartą, suvoks būtinumą studijuoti Kabalą ir gauti žinių apie Sutvėrėją. Šviesa supa žmogaus sielą iš išorės, kol žmogus nepasiekia tokio dvasinio lygio, kada šviesa pradės skverbtis į vidų. Ar pateks ji į vidų – priklauso tik nuo paties žmogaus troškimo ir pasiruošimo, nuo jo sielos tyrumo.

Bet mokymosi metu tardamas sfirų, pasaulių ir dvasinių veiksmų vardus, kurie yra susiję ir su jo siela, jis gauna atitinkamą mikro spinduliavimą iš išorės, ir šis spinduliavimas palaipsniui apvalo ir paruošia sielą gauti dvasinę energiją, malonumą...