Kam gi mums reikia išgalvoti kažkokius didžiulius prietaisus norint prisipildyti? Prisipildyti malonumo galima visiškai be jokių fizinių priemonių.

Iki galo ištaisyta, absoliučiai tobula visos kūrinijos būsena – kai ji tampa viena visuma, vienu bendru organizmu.  

Iš šalies tau neišeis nieko pamatyti ir sužinoti  – tik jei pradėsi įeiti į vidų.

Dvi priešingos jėgos yra tokios būsenos, kai niekaip negali pasiekti pusiausvyros pasinaudodamos ekranu. Tada jas ištinka dvasinio trumpo sujungimo būsena ir tai vadinama karu, t. y. nori sunaikinti viena kitą.

Kodėl būtent ryšys tarp vyro ir moters yra labai artimas pavyzdys, aiškinant santykį tarp Kūrėjo ir kūrinio?

Istorija – tai palaipsnis egoizmo vystymasis.

Pavydas mūsų pasaulyje kyla iš egoistinio jausmo: aš tai turiu, tai mano, aš iš šito gaunu pasitenkinimą ir niekas daugiau.

„Zohar“ tekstai yra artimesni mums už bet kurias kitas Šventąsias knygas.

Kodėl vaikams nesvarbu tai, kas materialu? Kas apskritai jų variklis?

Mes patiriame didžiulę, baisią katastrofą. Ir tai ne tik ekologinė katastrofa.