Ar žmogus, kuris pradeda studijuoti kabalos mokslą, atitrūksta nuo mūsų pasaulio, nutolsta nuo mūsų gyvenimiškų rūpesčių? Galbūt šeima, darbas, vaikai, žmonija - visos mūsų žmogiškos problemos jam nustoja egzistuoti, ir jis žiūri į visus išdidžiai: kuo ten užsiima tie žmogeliukai?..

Kiekvienas žmogus, palaipsniui įvaldydamas kabalos mokslą, ima kiaurai matyti pasaulį, tas jėgas, kurios už jo slypi. Jis aptinka labai įdomų vaizdą, palyginčiau jį su išsiuvinėtu paveikslu...

Ar kabalistas tampa sveikesnis, laimingesnis šeimyniniame gyvenime, sėkmingiau tvarko verslą, tampa protingesnis, linkęs į mokslinius atradimus?

Ką daro siela nebūdama mūsų pasaulyje? Klausimas iš esmės susijęs su laiku, kurio už mūsų pasaulio nėra...

Mūsų pasauliui būdingi skirtingi egoizmo didėjimo etapai. Iš Adomo nusileidžia sielos ir pradeda vystytis mūsų pasaulyje praeidamos nulinį, pirmąjį, antrąjį, trečiąjį, ketvirtąjį ir penktąjį vystymosi (t. y. kūniškųjų norų vystymosi) etapus. Netgi jeigu žmogus gyventų džiunglėse, be kokios nors jį supančios visuomenės, kūnas diktuotų jam įvairius norus: maisto, pastogės, šeimos, sekso. Vėliau atsiranda turtų, šlovės, garbės, žinių ir dvasingumo potraukis. Egoizmas nuolat didėja. Beje, didėja ne palaipsniui nuolaidžia linija žemyn, o šuoliais...

Prieiname prie labai sudėtingos pasaulėdaros suvokimo problemos. Kai sakome: „Mes esame mūsų pasaulyje“ - ką tai reiškia? Mes esame savo viduje tarytum tam tikroje izoliuotoje būsenoje. Aš turiu klausą, regą, uoslę, lytėjimą, skonį, iš viso penkis jutimo organus. Tai, ką šiais penkiais jutimo organais jaučiu, kažkaip susumuodamas savyje pojūčius, juos vertindamas padedant esančioms manyje programoms, ir sukuria mano pasaulio vaizdą. Jį aš vadinu „mano pasauliu“...

Žmogaus veiklą šiame pasaulyje lydi daug nuostabių polėkių: saviraiškos, grožio, meilės, harmonijos siekis, noras save išreikšti per muziką, meną, tapybą. Kokiems norams tai priklauso: turto, garbės, žinių, valdžios norams? Tai - tas pats egoizmas, kuris ieško saviraiškos. Iš tiesų jis mums malonus...

Mums atrodo, kad kai kurie kabalistiniai tekstai kalba apie priesakus, t. y. apie būtinus žmogaus elgesio mūsų pasaulyje įstatymus. O kaip iš tikrųjų kabalistai supranta priesakus?..

Iš esmės visi priesakai telpa į vieną Meilės priesaką. Tai bet kurios žmogaus minties ar bet kurio veiksmo antiegoistinė kryptis. Žmonija bus priversta jį suvokti. Apie tai kalba visos religijos. Krikščionybė, islamas, judaizmas, taip pat Rytų ir Vakarų metodikos kalba praktiškai apie viena..