Michaelis Laitmanas

Pagrindiniai teiginiai paprastai

Metas veikti

Jau ilgą laiką atsakomybės jausmas vertė mane išeiti iš mano užsklęsto pasaulio ir pateikti skaitytojui nors kai kurias tikras žinias apie pasaulio esmę, kurios atsiskleidžia tik per slaptąjį mokslą „Kabala“.

Iki knygų spausdinimo atsiradimo nebuvo paviršutiniško turinio knygų, nes nebuvo prasmės mokėti nemažus pinigus perrašinėtojui už nepaklausią prekę. Tuo pat metu buvo siekiama Kabalos žinias paslėpti nuo tų, kurie neverti, užuot paskelbus pasaulio paslaptis, kaip įpareigoja pagarba Sutvėrėjui. Dėl to, jeigu ir pasirodydavo kabalistinės knygos, jos buvo tikros.

Tačiau atsiradus knygų spausdinimui, pasaulyje paplito „knygų rašymo“ liga. Nebereikia rašytojams samdyti brangių perrašinėtojų savo knygoms dauginti. Nukrito knygos kaina, atverdama kelią neatsakingiems rašeivoms „daryti“ knygas kišenės reikmėms tenkinti, šlovei ieškoti. Ir nors šie žmonės niekam tikę, bet „pridirbo“ jie visgi daug ko…

Nes visokiausio plauko „specialistai“, kiekvienas pasirinkęs savo sritį, ėmėsi bet kokio „verto“ reikalo, kuriuo galima lengvai pelnyti šlovę ir turtus. O esama tarp jų ir tokių, kurie prisiėmę „kartos vadovo“, neva nusimanančio apie knygas, postą ir vardą, diktuoja visuomenei knygos svarbą. Panašų vaidmenį ankščiau prisiimdavo vos vienas iš dešimties kartos išminčių – o šiandien dešimtys „išminčių“ iš karto...

Pastaruoju metu panašūs „žinovai“ ėmėsi ir Kabalos, nepaisydami to, kad šis mokslas buvo tūkstančius metų neprieinamas pašaliniams, kad neįmanoma neišmanančiam suprasti jame nė žodžio, nekalbant jau apie žodžių sąsajas ir jų slaptą prasmę!

Juk tikruose kabalistiniuose šaltiniuose tėra tik užuominos, suprantamos perduodant šią informaciją tiktai betarpiškai iš tikro dėstytojo – kabalisto lūpų jo ypatingai paruoštam mokiniui.

Bet Kabalos „žinovams“ reikia garsumo ir pinigų ir todėl pradėjo daugėti knygų, kurių autoriai, negavę jokio autoritetingo mokytojo paruošimo ir net rimtai neišstudijavę šaltinių, rašo ir išleidžia savo absoliučiai nemokšiškus rašinius, nesuvokdami žalos masto, kuris didės dar ir ateinančioms kartoms.

Todėl visiškai iškrypo visuomenės realus tiesos vertinimas, atsirado toks pažiūrų lengvabūdiškumas, kad kiekvienas, laisvalaikiu pavartęs kokį nors itin gilios prasmės tekstą, daro išvadas, priklausomai nuo nuotaikos.

Šios priežastys ir privertė mane atsisakyti uždarumo bei slaptumo, ir nusprendžiau aš, jog laikas veikti bei išgelbėti, ką dar galima išgelbėti, ir prisiėmiau atsakomybę praverti tikrąsias Kabalos ištakas plačiam visuomenės ratui.