Iš 2006-12-22 paskaitos pagal straipsnį „Laidavimas“

Realybė – tai stabili konstrukcija,

Panaši į 125 aukštų namą

Su liftu,

Judančiu aukštyn ir žemyn,

Kad pakeltų mus,

Ten, kur norime pakilti

Ir kad nuleistų ten,

Kur leidžiamės.

Ir be paties žmogaus

Niekas nesikeičia.

Būtent jis valdo liftą,

Tai pakeldamas,

Tai nuleisdamas.

Šitas liftas –

Mūsų širdis, širdies būsena.

Ir žmogui tereikia ieškoti,

Kaip pakilti.

Ir norėti pakilti.