Kabala yra mokslinis dvasinio pasaulio tyrinėjimo būdas. Įprastiniai mokslai, tokie kaip fizika, chemija, biologija, tiria tik fizinį pasaulį, kurį jaučiame savo penkiais jutimo organais. Tačiau, kad visiškai pažintume mus supantį pasaulį, reikalingas įrankis, leidžiantis tirti ir kitą, paslėptą, penkiais jutimo organais neapčiuopiamą pasaulio dalį. Kabalos mokslas ir yra tas įrankis.
Anot kabalos, visą realybę sudaro dvi jėgos arba savybės: noras gauti ir noras duoti. Kad galėtų duoti, noras duoti sukuria norą gauti. Todėl noras duoti (davimo savybė) vadinamas „Kūrėju“. O visa kūrinija (taigi ir mes), kurią ši jėga sukūrė, yra noras gauti.
Taikydami kabalos metodiką, galime savo naudai panaudoti fundamentalias realybės jėgas – gavimo ir davimo. Kabala ne tik atskleidžia kūrinijos sandarą, bet ir moko, kaip mums patiems tapti Kūrėjais, tokiais pat visagaliais ir visažiniais kaip pirmapradis realybės Kūrėjas.
Kabalos knygos moko dvasinių pasaulių struktūros ir kaip mums kiekvienam juos pasiekti. Kabalos knyga yra tarsi kelionės gidas. Jei keliaujate į miestą, kuriame dar niekada nebuvote, greičiausiai pasinaudosite kelionių gidu, kad patartų, kurias vietas svarbu aplankyti, kur yra geriausi restoranai ir klubai, o kurių vietų derėtų vengti.
Jau 20-ojo amžiaus pradžioje kabalistai pasisakydavo, kad kabalą gali studijuoti kiekvienas, kuris to nori. Paskutiniajame šimtmetyje visi be išimties kabalistai laikėsi nuomonės, jog mūsų laikais kabala atverta visiems. Netgi dar daugiau: kabalistai teigė, kad kabalos mokslo žinios yra būtinos globaliai krizei, kurią jie nuspėjo ir su kuria mes susiduriame šiandien, įveikti.




